mutulas

mutulas: 1 mùtulas sm. (3^b) Grg gumulas, tumulas, gniutulas: Vėjas pagroba degančių šiaudų mùtulą, išskleida į orą žaras ir uždega kitus budinkus Ggr. Dūmai mutulais virsta iš kamino Vvr. Dulkės kilo mutulais aukštyn rš. Putos mutulais dribo Kl. An stalo buvo pamestas didžiausias mùtulas (gabužas) popierių Dkk. Iš aulio išeita didelis mùtulas (spiečius) i leka Pln.
◊ mutulaĩs eiti

1. virti, kunkuliuoti: Nebkurk ugnies – katilas mutulais jau eina Kv.

2. labai sektis: Anam viskas eita mutulais Kv.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

mutulas — 2 mùtulas sm. (3b) Pj metalinis užmovas, pritaisomas ant ašies galo, kad nesikreivaliotų ratas: Mùtulą pamečiau, tai dabar paskutinysis tekinis kaip antis eina kryvaliuodamas Kv. Nuvežk į kalvę naująsias stabules, lai sudeda mùtulus Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
muntulas — muñtulas sm. (3b) žr. 1 mutulas: Dūmų muñtulas sukas ant vėjo J … Dictionary of the Lithuanian Language
muturas — 2 mùturas sm. (3b) žr. 2 mutulas: Mùturą įsuks ir su kyliu užkals Vn … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias